Kokį šildymo būdą pasirinkti nuosavam namui?

Ypatingai prabangus namas – išskirtinis dizainas, didžiulis, virš 250m² šildomas plotas, su baseinu, pušyne ar ant ežero kranto. Stogas dengtas čerpėmis, sienos – klinkeriu, didžiulės stiklo vitrinos ir t.t.

Be abejo, tokiam namui prie netinka šilumos siurblys oras – vanduo. Šiam namui tinka tik šilumos siurblys žemė – vanduo. Net dujos netinka – nes tai jau nebeprabangu, nešiuolaikiška, neatitinka aukščiausio energetinio efektyvumo reikalavimų. Dujos – tai neatsinaujinantis kuras, todėl maža tikimybė, kad galima bus gauti ES ar valstybinį finansavimą/paramą. Be to, aukščiausio energetinio efektyvumo name, energijos sąnaudos šildymui mažėja, o šaldymui – didėja. Šaldymas ir šildymas be pūtimo ir triukšmo – tai visai kitas komforto kokybės lygis. Tačiau tokių namų su tokiais poreikiais statoma tik apie 5 proc., o gal ir dar mažiau, todėl į šią kategorija ir netaikome.

Liūdnos yra šių dienų provincijos miesteliu realijos – sovietinių laikų, prieš 20-30 metų statytas baltų plytų mūrinukas arba alytnamis, kūrenamas anglimis ir malkomis. Šio namo garbaus amžiaus gyventojams, reikia daug pastangų savarankiškai pasirūpinti kuru ir nuolatiniu kūrenimu, nes kartais ir ilgesniam laikui, tenka išvykti pas gydytojus ar anūkus.

Kitas atvejis, kai pastarojo tipo namukas lieka kaip palikimas, ar perkamas jaunų šeimų, kaip pigiausias būsto sprendimas. Suprantama, gyvenant jaunai šeimai nėra jokios ateities nei malkiniam, o tuo labiau – šildymui anglimi. Kaip ir daugeliui, dar sunkiai suvokiama, kad toks atgyventas šildymosi būdas nėra pigus.

Kai namas kiauras, šildytis brangu yra su bet kuo! Vadinasi, nieko nedaryti tiesiog nebegalima. Dujos čia netinka, nes gausis beprotiškai brangiai ir taip nedideles pajamas gaunantiems žmonėms. Jauni žmonės neturėdami laiko dirbti pečkuriais, bet dar galintys pasirūpinti granulėmis ir maišų nešiojimu, galėtų dar vietoje malkinio katilo statyti granulinį, o senjorams – tai jau nebesprendimas. Todėl visų pirma, reiktų užsiimti ne šilumos šaltinio keitimu, o sandarumo gerinimu:  langų keitimas ir stogo šiltinimas. Išimtis – jei namie niekas nuolat negyvena ir reikia tik palaikyti pliusine temperatūrą. Tada sprendimas yra granulinis katilas arba oras-oras kondicionierius – šilumos siurblys. Mano išgirtas sprendimas oras-vanduo čia netinka, nes tokio sprendimo sąnaudos, lauke nukritus temperatūrai žemiau 12-15 laipsnių šalčio, išauga iki nebepriimtinų išlaidų lygio. Dar viena priežastis, kodėl netinka šilumos siurblys oras–vanduo, todėl, kad jį įsirengti pigiai nekainuoja.

O jei nežiūrėti kraštutinumų ir jei namas statytas bent prieš 15-20 metų, arba rekonstruotas – šiltintas, geriausia rinktis jau nebe granulinį katilą, kaip buvo populiaru pastaruosius 10 metų, o šilumos siurblį oras–vanduo!

Norite žinoti kokios yra kelios paprastos sąlygos, kad šis pasirinkimas butu sėkmingas?

Visų pirma, namas turi būti šiltintas iš išorės, izoliacinė medžiaga ir jos storis nėra svarbiausia. Deja, apšiltinimas į oro tarpus situacijos neišgelbės.

Antra, būtina sąlyga – užsandarintas ir apšiltintas stogas. Perdanga šiltinta keramzitu, šlaku ar stiklo vata, savaime suprantama – netinka.

Trečia, pakeisti langai. Ne tiek svarbu kokia medžiaga, kiek kamerų ar stiklų paketas. Svarbu, kad nebe seni, kiauri, mediniai.

Grindinis šildymas nėra būtinas. Neįtikėtina, bet seni špyžiniai radiatoriai tinka geriau, nei pakeisti nauji plieniniai.

Plieniniai, turėtų būti trijų sluoksniu, V33 tipo. Darydami namo rekonstrukciją, keisdami špyžinius į plieninius, tokių radiatorių praktiškai niekas nesirinka dėl jų kainos. Tai, dabar, yra savaime suprantama sąlyga naujai įrengiant radiatorinį šildymą ir ruošiantis montuoti žematemperatūrinį šilumos šaltinį.

Patenkinus šias paprastas sąlygas, rezultatą turėsite puikų. Garantuoti dvigubai pigesni šildymą nei granulės butu per drąsu, bet pusantro karto – realu.

Jei iš principo patinka medžio granulės.

Nauja, šiuolaikinį, aukščiausios (penktos) energetinio efektyvumo klasės granulinį katilą verta rinktis tada, kai prieš tai pateiktos sąlygos neišpildomos ir planuojama pasinaudoti paramos programa, keičiant seną malkinį katilą į naują granulinį.

Ekstra mažų gabaritu granulinį katilą verta rinktis, kai šildomas plotas išties nedidelis. Nėra katilinės arba vietos joje yra tik apie porą kvadratinių metrų.

Ieškantiems pigiausio sprendimo, siūlome naują idėją – naudotą granulinį katilą su vienerių metų garantija. Jei jau renkatės pigiausią, jokiu būdu nesirinkite nevykusio sprendimo montuoti granulių degiklį į malkinio katilo dureles. Veiklos pradžioje, ir tai buvo prieš maždaug 10 metų, montavome medienos granulių degiklius, tačiau patirtis parodė, kad tai nevykęs sprendimas. Turime pasiūloje labai gerų, patikimu degiklių – galime parduoti, bet montuoti ir garantuoti rezultato – tikrai ne. Nesvarbu, kad granulių degikliams poreikis vis dar yra, tai vakarykštės dienos sprendimas. Naudotas granulinis katilas, teisingai pajungtas ir suderintas, gali dirbti ir 20 metų (nes granulinių katilų šilumokaičiai nepradega, neprakiūra), o kainuoja tik pusę naujo kainos. Kiek jis gali būti dirbęs? – 3-6 sezonus. Maždaug prieš tiek laiko prasidėjo jų masinė paklausa.

Tik žinoma, ne visi naudoti granuliniai katilai yra tinkamas pasirinkimas. Retortinio tipo, lenkiški katilai, iš tiesų yra angliniai, o ne medžio granulių katilai. Nesvarbu, kad gamintojas rašo jog galima kūrenti medžio granulėmis. Kas turėjo – žino, nes suvargo ir skuba jų atsikratyti. Kiti kas turi – vargsta toliau, nes nežino kaip gali būti ir aiškina kitiems, kad viskas yra gerai. Šiandien, taip pat jokiu būdu negalima rinktis kombinuoto granulinio ir malkinio katilo. Nusipirkus, dažniausiai, malkomis jų niekas ir nekūrena. Kūrenti granulėmis jis yra tiesiog niekam tikęs, nes ir šiaip šilumokaitis būna neefektyvus ir visai kitokie yra degimo procesų valdymo principai. Granulės, per geras ir ganėtinai brangus kuras, kad jį deginti neefektyviai! Kitaip tariant dėl to, nuolat paleisti per kaminą 20-30 proc. šilumos, kurią su efektyviu katilu galima būtų panaudoti šildymui ar karšto vandens gamybai.

Anglinio, malkinio, skysto kuro ir centrinio šildymo nenagrinėsiu. Dujinis šildymas, iš esmės yra centrinis šildymas su visais to privalumais ir trukumais.

Akivaizdu, daug kam kils klausimas – ar pasilikti esamą malkinį ar granulinį katilą. O jeigu oras-vanduo prie -20 laipsnių t-ros nepatemps? Atsakau drąsiai – jei mes parinksime ir sumontuosime, patemps! Asmeniškai aš, pas save, skyriau du metus eksperimentams, matavimams ir išvadoms. Per paskutinį 2018-2019 metų šildymo sezoną, pakeičiau keturis skirtingų gamintojų ir tipų šilumos siurblius oras-vanduo. Pas klientus sumontavome ir patys paleidome bent pusšimtį skirtingų gamintojų ir galingumų šilumos siurblių. Pasirinkus pagrindiniu šilumos šaltiniu oras-vanduo šilumos siurblį, palikti malkinio neverta todėl, kad už jo pakeitimą ir utilizaciją galima gauti paramą, o už granulinį, jei jis normalus, gauti bent 1000 Eur grąžos jį pardavus. Šiam šildymo sezonui buvau pasilikęs granulinį katilą, kol keičiau šilumos siurblius ir dariau eksperimentus, bet dabar vienareikšmiškai jo atsisakysiu.

Reziumuojant drąsiai galiu pasakyti – šiandienos ir ateities energija tai šilumos siurblys ir … saulės elektrinė! Bet apie tai kitame mūsų straipsnyje.

Autorius – inžinierius Arminas Avulis